Menu Close

Mažeikių r. 1-12 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, statistinė ir kokybinė analizė pagal sutrikimų grupes

Tyrimas buvo vykdomas 2020-2024 metais, remiantis 5-rių metų Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos atliktų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimų rezultatais.
Tyrimą atliko Mažeikių r. PPT specialioji pedagogė Rita Raustienė ir logopedė Audronė Neniškytė.
Tyrimo tikslas: atlikti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, statistinę ir kokybinę analizę pagal sutrikimų kategorijas, išsiaiškinti pokyčių tendencijas.
Tyrimo duomenų imtis: Mažeikių rajono PPT ir ugdymo įstaigų VGK 1-12 klasių mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvados.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius Mažeikių r. mokyklose:
2020 metais – 862 mokiniai (iš jų su PPT išvadomis 541 mokinys, su VGK išvadomis – 321 mokinys);
2021 metais – 881 mokinys (iš jų su PPT išvadomis 541 mokiniai, su VGK išvadomis – 340 mokinių);
2022 metais – 924 mokiniai (iš jų su PPT išvadomis 582 mokiniai, su VGK išvadomis – 342 mokinys);
2023 metais – 955 mokiniai (iš jų su PPT išvadomis 657 mokiniai, su VGK išvadomis – 298 mokiniai);
2024 metais – 942 mokiniai (iš jų su PPT išvadomis 730 mokinių, su VGK išvadomis – 212 mokinių).

Statistiniai tyrimo duomenys pateikiami diagramoje „Mažeikių r. 1-12 klasių mokinių, turinčių negalių, sutrikimų, mokymosi sunkumų, 2020-2024 metų statistinė analizė“ (nuoroda į diagramą)

Vertinimo metu duomenų statistinei ir kokybinei analizei buvo pasirinktos sekančios  kategorijos:

  1. NEGALIŲ KATEGORIJA:

Šiai kategorijai priskiriami mokiniai, turintys raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kitų sveikatos sutrikimų, kurių kilmė gali būti biologinė (pedagoginėmis priemonėmis pašalinti priežasčių neįmanoma).

Tyrime analizuojamos negalių grupės:

  • Negalia dėl intelekto sutrikimo (diagramoje -1 stulpelių grupė (toliau: st. gr.))
  • Negalia dėl klausos sutrikimo (2 st. gr.)
  • Negalia dėl regos sutrikimo (3 st. gr.)
  • Negalia dėl judesio ir padėties sutrikimų (4 st. gr.)
  • Negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (5 st. gr.)
  • Negalia dėl lėtinių neurologinių sutrikimų (22 st. gr.)
  • Kompleksinė negalia (be intelekto sutrikimo) (6 st. gr.) – dvi (ar daugiau) negalios iš aukščiau išvardintų negalių, išskyrus negalią dėl intelekto sutrikimo.
  • Kompleksinė negalia (su intelekto sutrikimu) (7 st. gr.) -dvi (ar daugiau) negalios iš aukščiau išvardintų negalių, viena iš kurių yra negalia dėl intelekto sutrikimo.
  1. SUTRIKIMŲ KATEGORIJA:

Šiai kategorijai priskiriami mokiniai, turintys mokymosi (dviejų ar daugiau dalykų – skaitymo, rašymo, matematikos, kitų mokomųjų dalykų), taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, kurie pasireiškia mokiniui įsisavinant mokymosi programą.

  • Bendrieji mokymosi sutrikimai (8 st. gr.). Tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimų iš dviejų ir daugiau dalykų, kai asmens intelektiniai gebėjimai yra žemi (IQ yra nuo 70 iki 79)
  • Specifiniai mokymosi sutrikimai (9 st. gr.) Tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis).
  • Emocijų sutrikimai (10 st. gr.)
  • Elgesio sutrikimai (11 st. gr.)
  • Dėmesio sutrikimas (12 st. gr.)
  • Aktyvumo sutrikimas (13 st. gr.)
  • Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (14 st. gr.)
  • Kalbos ir kalbėjimo sutrikimas (nustatytas PPT) (15 st. gr.)
  • Kalbos ir kalbėjimo sutrikimas (nustatytas mokyklos VGK) (16 st. gr.)
  • Kompleksinis sutrikimas su mokymosi ir kalbos sutikimais (17 st. gr.) Šiai grupei priskirti mokiniai, kurie turi bendruosius ar specifinius mokymosi sutrikimus ir kalbos sutrikimą (gali turėti ir kitų aukščiau išvardintų sutrikimų).
  • Kompleksinis sutrikimas su mokymosi sutrikimais (be kalbos sutrikimo) (18 st. gr.) Šiai grupei priskirti mokiniai, kurie turi bendruosius ar specifinius mokymosi sutrikimus bei vieną ar kelis aukščiau išvardintus sutrikimus (išskyrus kalbos sutrikimą).
  • Kompleksinis sutrikimas (be mokymosi ir kalbos sutrikimų) (19 st. gr.) Šiai grupei priskirti mokiniai, kurie gali turėti du ar daugiau aukščiau išvardintus sutrikimus (išskyrus mokymosi ir kalbos sutrikimus).
  • Kompleksinis sutrikimas su kalbos sutrikimu (be mokymosi sutrikimų) (20 st. gr.) Šiai grupei priskiriami mokiniai, kurie turi kalbos sutrikimą ir vieną ar daugiau aukščiau išvardintų sutrikimų (išskyrus mokymosi sutrikimus).
  1. MOKYMOSI SUNKUMŲ KATEGORIJA (21 st. gr.):

Šiai grupei priskiriami mokiniai, kuriems dėl sulėtėjusios raidos (iki 8 metų amžiaus), nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių  apribojamos galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant Bendrojo ugdymo programas.

Tyrimo pradžioje buvo daroma prielaida, kad didelę reikšmę asmens sėkmei mokymesi turi jo kalbos raida ir intelektiniai gebėjimai. Sisteminant ir analizuojant duomenis buvo nuspręsta didesnį dėmesį kreipti į kalbos sutrikimo ir negalios dėl intelekto sutrikimo pasireiškimo dažnumą. Būtent dėl to buvo pasirinktos kai kurios aukščiau išvardintos kategorijos.

Duomenų analizės metu buvo stebimi šie dėsningumai:

  • Kai kuriose kategorijose, tokiose kaip “Negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo” ir “Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai”, „Kompleksinis sutrikimas su kalbos sutrikimu (be mokymosi sutrikimų)“, „Dėmesio sutrikimai“, „Emocijų sutrikimai“ rodo nuoseklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiaus augimą per visus metus, kas gali reikšti didėjančią šių sutrikimų identifikaciją ar jų paplitimą. Ypač ryškus šuolis šiose kategorijose stebimas 2024 metais.
  • Kategorijose “Specifiniai mokymosi sutrikimai” ir „Kompleksinis sutrikimas su mokymosi sutrikimais (be kalbos sutrikimo)” matyti svyravimai. Kai kurie metai išsiskiria ryškesniais pokyčiais. Pavyzdžiui, mokinių skaičius 2022 metai šiose kategorijose turi didelį šuolį, palyginti su kitais metais, o tai gali reikšti specifinius veiksnius, turėjusius įtakos tam laikotarpiui (galbūt pandemijos poveikis).
  • Tyrimo metu analizuojant ir lyginant 5-rių metų Mažeikių r. PPT išvadų duomenis galima pastebėti:
  • negalių kategorijoje didžiausią dalį  sudaro mokiniai, turintys nežymų, vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ar kompleksinę negalią, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra intelekto sutrikimas;
  • tendenciją mažėti turi vien tik intelekto sutrikimą turinčių mokinių, bet nuolat didėja skaičius mokinių, kuriems diagnozuojama kompleksinė negalia, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra intelekto sutrikimas, o kita kompleksinio sutrikimo dalis – įvairiapusiai raidos sutrikimai;
  • nuolat didėja mokinių, kuriems diagnozuojami įvairiapusiai raidos sutrikimai (t. y. autizmo spektro sutrikimai), skaičius;
  • sutrikimų kategorijoje didžiausią dalį sudaro mokiniai, turintys kalbos ir kalbėjimo sutrikimų;
  • padidėjo kompleksinių sutrikimų, kurių vieną iš sudedamųjų dalių sudaro kalbos sutrikimas;
  • padidėjo mokinių, turinčių emocijų (nerimo spektro) sutrikimų bei kompleksinių sutrikimų, kurių vieną iš sudedamųjų dalių sudaro emocijų (nerimo spektro) sutrikimai;
  • žymiai padidėjo mokinių, turinčių dėmesio sutrikimą, skaičius;
  • mažiausią dalį tarp specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių sudaro vien tik elgesio sutrikimą, aktyvumo sutrikimą ir mokymosi sunkumų turintys mokiniai.

IŠVADOS

  1. Remiantis duomenų analize galima daryti išvadą, kad didelę reikšmę mokinių nesėkmei mokymesi turi jų sutrikusi kalbos raida (vis daugiau mokinių į mokyklą ateina su ikimokyklinėse ugdymo įstaigose neįveiktu kalbos sutrikimu). Todėl kiekviename ugdymo įstaigų lygmenyje turėtų būti kreipiamas didelis dėmesys į kalbos ugdymą, komunikavimo kompetencijų plėtojimą bei kalbos sutrikimų įveiką.
  2. Tyrimas rodo, kad dėl intensyvesnio specialiųjų ugdymosi sutrikimų identifikavimo, ugdymo įstaigose didėja mokinių specialiųjų poreikių įvairovė. Dėl to įgyvendindamos įtraukųjį ugdymą mokyklos turėtų projektuoti universalią mokymosi aplinką, pasižyminčią funkcionalumu, lankstumu, kuri didintų mokymosi proceso efektyvumą ir mažintų mokinių pasiekimų barjerų riziką, atskirtį.
  3. Didėjant specialiųjų poreikių mokinių skaičiui, ugdymo įstaigos savo bendruomenėse turėtų kreipti didelį dėmesį į  teigiamų nuostatų įtraukčiai stiprinimą, plėtoti visų bendruomenės narių kompetencijas.

 

 

 

Skip to content