Paruošė psichologo asistentės Monika Liaučiūtė, Indrė Jurevičiūtė (studentės – praktikantės)
Psichikos sveikata – tai emocinis, dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą bei ištverti skausmą, liūdesį (Lietuvos respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas). Psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi, džiaugtis gyvenimo pilnatve, taip pat išgyventi skausmą ir liūdesį, gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą.
Ši diena – puiki proga prisiminti, kad tokie paprasti dalykai kaip gera mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių vengimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsio rėžimas, rūpinimasis kitais ir savimi, pozityvus požiūris į gyvenimą – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą ir tuo pačiu mažinama psichikos sutrikimų rizika.
Bet visgi reikėtų susipažinti su psichinių ligų, tokių kaip šizofrenija, epilepsija, depresija, priklausomybės nuo narkotikų, alkoholizmas, manija, valgymo sutrikimai (bulimija, anoreksija), nuotaikos sutrikimai, miego sutrikimai ir kt., atsiradimo priežastimis ir kaip juos atpažinti.
Psichikos sutrikimų simptomų negalima paiškinti viena ar keliomis priežastimis, jų yra daugybė ir ne visos paprastos. Pavyzdžiui, genai, paveldimumas, nuolatinis stresas, spartėjantis gyvenimo tempas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, staigus darbo netekimas, fizinė negalia po nelaimingo įvykio.
Kaip reikėtų atpažinti psichikos sutrikimus? Yra išskiriami galimi psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:
- Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t..
- Emociniai simptomai: įtampa, bloga nuotaika ir t.t.
- Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.
- Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.
- Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.
- Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.
Pasaulyje sklando kai kurie mitai apie psichinę sveikatą ir jos sutrikimus:
- Sergantys psichinėmis ligomis negali gyventi visuomenėje, jie turi būti atskirti. Visuomenėje jiems gyventi trukdo socialiniai barjerai: stigmos, neigiamos nuostatos, stereotipai. Problema – švietimo apie psichinę sveikatą ir jos sutrikimus trūkumas bei visiško aiškumo apie juos nebuvimas, kas įtakoja nepagrįstas baimes. Mes bijome to, kas yra nežinoma ir apipiname įvairiausiomis legendomis, mitais, baugiomis istorijomis.
- Asmenį, turintį psichinių sutrikimų reikia gydyti uždarius į gydymo įstaigą vaistais. Atskyrimas nuo visuomenės ne į naudą nei sergančiam, nei visuomenei. Šiomis dienomis laikomasi nuomonės, kad gydymo įstaigoje sergantis turi atsidurti tik esant būtinybei ir būti laikomas kiek įmanoma trumpiau. Psichiatro pagalba ir gydymas vaistais – dažniausiai būtinas ir naudojamas gydymo būdas, tačiau jį reikia derinti su psichologine, socialine pagalba. Labai svarbus artimųjų palaikymas.
- Psichinis sutrikimas gresia nestabiliai, silpno charakterio asmenybei. Stipri ir stabili asmenybė geriau susidoroja su neigiamais faktoriais, galinčiais veikti psichinę sveikatą. Tačiau psichiniai sutrikimai nėra asmenybės sutrikimai. Jų priežastys genetinės, biopsichosocialinės. Psichologiškai stiprus žmogus taip pat nėra apsaugotas nuo psichinių sutrikimų.
- Aš niekada nesirgsiu psichine liga. Psichinės ligos yra labai paplitusios ir nediskriminuojančios. Susirgti gali bet kuris iš mūsų. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2001), apie 450 mln. Planetos žmonių kenčia nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir su jais susijusių fizinių negalavimų. Psichikos sutrikimai sudaro apie 13 % visų pasaulio ligų. Prognozuojama, kad 2020 metais šis skaičius gali pasiekti 15 – 17 %.
- Sutrikusios psichikos asmenys yra pavojingi visuomenei, agresyvūs, neprognozuojami. Sutrikusios psichikos asmenų portretai žiniasklaidoje dažniausiai piešiami neigiamame, kriminaliniame fone. Knygose, filmuose, laikraščiuose, televizijoje pateikiama neigiama informacija pasiekia mus ir formuoja stereotipinį, stigmatizuojantį vaizdą apie psichinių sutrikimų turinčius žmones. Statistiškai tokių asmenų nusikalstamumas nėra didesnis nei bendrai populiacijai.
Taigi spalio 10-oji – pasaulinė psichikos sveikatos diena, puiki proga bent dienai sustoti ir pagalvoti apie savo psichinę sveikatą bei tuos, kurie turi jos problemų. Svarbu ne tik stiprinti psichinę sveikatą, bet ir toleruoti bei priimti sergančius.
Kuo daugiau žinosime, tuo mažiau bijosime ir vengsime psichikos sveikatos problemų, kurios yra realybė mūsų kasdienybėje.