Psichikos sveikata – tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, suprasti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius.
Vaikas gali augti sveikas, kai rūpinamasi ir ugdoma ne tik fizinė, bet ir emocinė jo sveikata, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas. Pakankama vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus ugdymosi procese, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Gera emocinė sveikata nereiškia, kad žmogus negali būti blogos nuotaikos ar patirti neigiamas emocijas. Tai yra normali mūsų gyvenimo dalis. Visi mes susiduriame su nesėkmėmis, netektimis ar pokyčiais. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Vaikai yra labiau pažeidžiami, jie labiau priklausomi nuo emocinės aplinkos šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje. Jaunų žmonių psichikos sveikatą lengviau gali sutrikdyti veiksniai, kuriems suaugusieji yra atsparesni (pvz., smurtui, patyčioms, skurdui, nesėkmėms ir pan.). Šiandien aktualios technologijos, jų pažanga, išmanieji telefonai ir socialinės žiniasklaidos priemonės palengvina vaikų prieigą prie informacijos, gali padėti jų mokymuisi, gebėjimui užmegzti ir palaikyti ryšius su draugais, šeima. Tačiau tai gali turėti ir neigiamos įtakos vaiko psichikos sveikatai bei gerovei. Noras būti visuomet pasiekiamu, nuolat palaikyti ryšį gali trukdyti kasdienėms veikloms – bendravimui su šeimos nariais, valgymui ar miegui.
Kaip stiprinti emocinę sveikatą vaikams? Patarimai tėvams
Kalbėtis. Išklausyti vaiką, suprasti jo poreikius. Iš pradžių tai gali atrodyti sunku, bet jei vaikas atsiveria tėvams, šeimai, geriems draugams, tai gali padėti jam jaustis geriau – nevienišam ir suprastam. Besąlyginė tėvų meilė skatina vaiko gerovę, didina pasitikėjimą savimi, gerina tarpusavio santykius. Rekomenduojama kasdien rasti laiko susitikimams, pokalbiams, žaidimams. Kasdien pagirti, pastebėti geras savybes. Tai augina asmenybę.
Emocijų valdymas. Vaikai ir paaugliai yra jautresni emociniams išgyvenimams ir mažiau geba orientuotis stresinėse situacijose, patiria akademinius sunkumus, tad tikslinga juos mokyti savo ir kitų žmonių emocijų supratimo, tinkamų išraiškos būdų. Tėvai savo pavyzdžiu taip pat gali mokyti tinkamų, saugių emocijų raiškos būdų. Galima aptarti su vaiku kilusius sunkumus, kartu atrasti sprendimus sudėtingose situacijose.
Ribų, taisyklių nustatymas. Tam, kad vaikai jaustųsi saugūs, jiems svarbu žinoti suaugusiųjų nustatytas ribas ir taisykles. Jų reikia „lyg duonos kasdienės“. Suaugusieji turi pagarbiai, pamatuotai ir aiškiai apibrėžti bendravimo, elgesio bei ugdymosi ribas ir nuosekliai jų laikytis.
Fizinis aktyvumas. Fiziniai pratimai naudingi tiek kūnui, tiek emocinei sveikatai, nes gali sumažinti patiriamą stresą ir nerimą. Paraginkite vaiką daugiau laiko praleisti gryname ore, išbandyti įvairias sporto šakas. Jeigu neranda kuo susidomėti, pagalvokite, gal jam patiktų bendri šeimos pasivaikščiojimai po vakarienės ar savaitgaliais.
Tinkama mityba. Tikslinga subalansuota, racionali mityba (įtraukti į mitybą daug vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų, omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių; namuose mokymosi metu gurkšnoti negazuotą vandenį, valgyti obuolius ar gerti obuolių sultis). Sveika mityba gali padėti palaikyti pastovų energijos lygį, aiškų mąstymą, geresnį dėmesingumą, atmintį, o išgeriamas pakankamas kiekis vandens apsaugo organizmą nuo dehidratacijos ir sudaro geriausias sąlygas smegenų veiklai.
Laisvalaikis ir pomėgiai. Akademinė veikla užima didelę dienos dalį, bet šalia to, paskatinkite vaiką išbandyti įvairius būdus, kurie padėtų jam atsitraukti nuo varginančių minčių ar situacijų, t. y. rasti laiko laisvalaikiui ar pomėgiams. Tai gali būti pagalba tėvams ruošiant vakarienę, įvairūs būreliai ar bet kokia kita jam maloni veikla.
Miegas. Pakankamas ir kokybiškas miegas yra nepaprastai svarbus psichikos sveikatai. Kai galvos smegenys gerai pailsėjusios, galime lengviau valdyti susijaudinimo ir nusiraminimo procesus. Jeigu užmigti sunku, gali padėti rami muzika, meditacija, kiti atsipalaidavimo būdai. Rekomenduojama 2 valandas prieš miegą apriboti medijų arba „žydrųjų ekranų“ naudojimą.
Gera emocinė sveikata yra pagrindas puikiai savijautai, sveikatai, sėkmingam vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. O tėvų rankose – didžiulė JĖGA.
Parengė Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Diana Diržinskė
Naudota literatūra:
- Daniel. J. Levitin. Kaip vystosi ir keičiasi smegenys. Neuromokslininko patarimai, kaip išlaikyti proto ir kūno sveikatą. 2023.
- David D. Burns. Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija. 2019.
- https://parentswithconfidence.com/everyday-ways-to-nourish-a-childs-mental-health/?fbclid=IwAR1MVTui40Y1X8oexC-zIKABF1iwMG_rdCUCUi1cSSM01eBZwez_4TbN52A